Ilgesys.
Suradę vienas kitą, Greisė su Semu žino, kad turės kovoti, jog liktų drauge. Semas turės atsisveikinti su vilkolakio praeitimi. Greisei teks stoti akis į akį su ateitimi, kuri atrodo vis niūresnė.
Praradimas.
Jųdviejų pasaulyje pasirodo naujas vilkas, vardu Koulas, kurio praeitis buvo kupina skausmo ir pavojų. Stengdamasis įveikti savo demonus, jis kabinasi į vilko gyvenimą ir nori atsikratyti žmogiškų ryšių.
Laukimas.
Greisei, Semui ir Koului gyvenimas yra nuolatinė kova tarp dviejų jėgų – išlikti vilku ar žmogumi – ir ta kova neatsiejama nuo meilės. Meilė kankina ir suteikia sparnus, išlaisvina ir įkalina, gundo ir gąsdina. Jų pasauliui byrant į šipulius, gelbsti tik meilė. Bet ar jos pakaks?
Jų akys, žmonių akys vilkų kaukolėse, primena man vandenį: skaidrų, žydrą, pavasario dangų atspindintį vandenį; rudą, lietaus suplaktą upelį; vasarą pražydus dumbliams sužaliavusį ežerą; sniegu užverstą papilkėjusią upę. Po lietaus permerktais beržais mane stebėdavo tik geltonos Semo akys, o aš juntu skvarbius ir slegiančius visos rujos žvilgsnius. Skvarbius dėl žinojimo, skvarbius dėl neištartų žodžių.
Maggie Stiefvater puikiai perteikia intymią nuotaiką ir kuria pasaulį, kuriame netrūksta šiurpių nuojautų.